Didžiausias ir įspūdingiausias Mažeikių rajono piliakalnis – Dapšių piliakalnis (Alkos kalnas). Piliakalnis įrengtas Varduvos kairiajame ir Gūžės dešiniajame krante, jų santakoje (dabar ­- tvenkinys).

      Piliakalnis įspūdingas savo mistine aura, prieiga, sunkiai prieinama vieta ir kraštovaizdžiu. Piliakalnį iš trijų pusių saugojo vanduo, iš ketvirtos – sausumos – pelkės (dabar dirbami laukai). Piliakalnio apylinkėse užaugusi moteris pasakojo, kad anksčiau dėl pelkių jie negalėdavo patekti į piliakalnį, tad ten grybauti keldavosi valtele.

     Piliakalnį lengviausia pasiekti valtele iš kito kranto - nuo piliakalnio esančio iškyšulio netoli Varduvos užtvankos. Maršrutas nuo dvaro: išvažiavus į  kelią Pikeliai – Židikai už 1 km sukti į kairę (dešinėje pusėje fermų griūvėsiai), į Dapšių kelią. Privažiavus 8 km stulpelį (Kūgių kaimelis) sankryžoje važiuoti tiesiai. Pasiekus geležinkelio pervažą sukti dešiniau. Neprivažiavus Varduvos užtvankos (maždaug 50 m.) sukti į dešinėje stačiai kylantį lauko keliuką ir pakilus kairiau važiuoti palei rugių lauką maždaug  200 m. iki kairėje esančio žvejų keliuko. Pėstute nusileisti dešinio skardžio takeliu iki pat vandens – priešais už 40 m. pamatysite Dapšių piliakalnį (jo papėdėje matosi akmeninis koplytstulpis).

     Patekti iš sausumos pusės sudėtingiau: jau minėtu maršrutu pasiekus Dapšių kelio 8 km. stulpelį (Kūgių kaimelis) sankryžoje sukti į dešinę, vėliau kairėje pusėje pasibaigus miškelių masyvui, prieš dirbamą lauką, sukti į kairę ir pamiškės keliu (jis duobėtas ir pelkėtas) važiuoti apie 3-4 km. Po to apie 1 km pėstute kulniuoti per laukus. Už dirbamo lauko esančios piliakalnio prieigos labai duobėtos, apžėlusios aukšta žole, apleistame sode ganosi nebaikščios stirnos. Į piliakalnį per prieigas veda vėžios, tikėtina, paliktos miškininkų, vėliau per piliakalnį – takelis. Pats piliakalnis apžėlęs, apleisti ir piliakalnio papėdėje esantys du akmeniniai antkapiai. Seną dvikamienį ąžuolą baigia paplauti vanduo.

     Piliakalnio šiaurinio šlaito terasoje 1905 m. Jonas Girdvainis palaidojo nespėtus pakrikštyti savo sūnus – dvynukus ir pastatė akmeninį koplytstulpį. 1908 m. šalia jo pastatytas kryžius Varduvoje nuskendusiai Domicelei Taratuto.

     1948 m. ir 1966 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Rasta I tūkstantmečio p.m.e. II pusės stulpinės konstrukcijos pastato dalis su 4 m pločio gyvenamąja patalpa ir atviru židiniu. Pylimas supiltas iš tamsiai pilkos spalvos žemės, maišytos su moliu. Apie 0,4 m žemiau pylimo viršūnės jo išorinėje pusėje paliktas akmenų grindinėlis. Galimas dalykas, kad šie akmenys naudoti ant pylimo stovėjusios medinės gynybinės sienos išorinės pusės sutvirtinimui. Panašus, iki 0,8 m pločio akmenų grindinys juosė ir pylimo vidinę papėdę, apie 0,7 m žemiau jo viršūnės. Greičiausiai šis grindinys yra vidinės pylimo pusės sutvirtinimo liekana. Pastebėta, kad I tūkstantmečio viduryje ir antrojoje pusėje pylimas tvirtintas bei taisytas apie 10 kartų. Piliakalnis naudotas iki XIII a.

f t g

Mums ir Jums naudinga