Didžiausias ir įspūdingiausias Mažeikių rajono piliakalnis – Dapšių piliakalnis (Alkos kalnas). Piliakalnis įrengtas Varduvos kairiajame ir Gūžės dešiniajame krante, jų santakoje (dabar ­- tvenkinys).

      Piliakalnis įspūdingas savo mistine aura, prieiga, sunkiai prieinama vieta ir kraštovaizdžiu. Piliakalnį iš trijų pusių saugojo vanduo, iš ketvirtos – sausumos – pelkės (dabar dirbami laukai). Piliakalnio apylinkėse užaugusi moteris pasakojo, kad anksčiau dėl pelkių jie negalėdavo patekti į piliakalnį, tad ten grybauti keldavosi valtele.

     Piliakalnį lengviausia pasiekti valtele iš kito kranto - nuo piliakalnio esančio iškyšulio netoli Varduvos užtvankos. Maršrutas nuo dvaro: išvažiavus į  kelią Pikeliai – Židikai už 1 km sukti į kairę (dešinėje pusėje fermų griūvėsiai), į Dapšių kelią. Privažiavus 8 km stulpelį (Kūgių kaimelis) sankryžoje važiuoti tiesiai. Pasiekus geležinkelio pervažą sukti dešiniau. Neprivažiavus Varduvos užtvankos (maždaug 50 m.) sukti į dešinėje stačiai kylantį lauko keliuką ir pakilus kairiau važiuoti palei rugių lauką maždaug  200 m. iki kairėje esančio žvejų keliuko. Pėstute nusileisti dešinio skardžio takeliu iki pat vandens – priešais už 40 m. pamatysite Dapšių piliakalnį (jo papėdėje matosi akmeninis koplytstulpis).

     Patekti iš sausumos pusės sudėtingiau: jau minėtu maršrutu pasiekus Dapšių kelio 8 km. stulpelį (Kūgių kaimelis) sankryžoje sukti į dešinę, vėliau kairėje pusėje pasibaigus miškelių masyvui, prieš dirbamą lauką, sukti į kairę ir pamiškės keliu (jis duobėtas ir pelkėtas) važiuoti apie 3-4 km. Po to apie 1 km pėstute kulniuoti per laukus. Už dirbamo lauko esančios piliakalnio prieigos labai duobėtos, apžėlusios aukšta žole, apleistame sode ganosi nebaikščios stirnos. Į piliakalnį per prieigas veda vėžios, tikėtina, paliktos miškininkų, vėliau per piliakalnį – takelis. Pats piliakalnis apžėlęs, apleisti ir piliakalnio papėdėje esantys du akmeniniai antkapiai. Seną dvikamienį ąžuolą baigia paplauti vanduo.

     Piliakalnio šiaurinio šlaito terasoje 1905 m. Jonas Girdvainis palaidojo nespėtus pakrikštyti savo sūnus – dvynukus ir pastatė akmeninį koplytstulpį. 1908 m. šalia jo pastatytas kryžius Varduvoje nuskendusiai Domicelei Taratuto.

     1948 m. ir 1966 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Rasta I tūkstantmečio p.m.e. II pusės stulpinės konstrukcijos pastato dalis su 4 m pločio gyvenamąja patalpa ir atviru židiniu. Pylimas supiltas iš tamsiai pilkos spalvos žemės, maišytos su moliu. Apie 0,4 m žemiau pylimo viršūnės jo išorinėje pusėje paliktas akmenų grindinėlis. Galimas dalykas, kad šie akmenys naudoti ant pylimo stovėjusios medinės gynybinės sienos išorinės pusės sutvirtinimui. Panašus, iki 0,8 m pločio akmenų grindinys juosė ir pylimo vidinę papėdę, apie 0,7 m žemiau jo viršūnės. Greičiausiai šis grindinys yra vidinės pylimo pusės sutvirtinimo liekana. Pastebėta, kad I tūkstantmečio viduryje ir antrojoje pusėje pylimas tvirtintas bei taisytas apie 10 kartų. Piliakalnis naudotas iki XIII a.

Piliakalniai

Dapšių
Dapšių
Dapšių
Dapšių
Griežės
Griežės
Griežės
Griežės
Griežės
Renavo
Renavo
Renavo
Renavo
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
f t g

Mums ir Jums naudinga