Ritinės piliakalnis (dar vadinamas Švedkapiu), kaip ir Ritinės kaimas kildinamas nuo Rito pavardės. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

     Maršrutas nuo dvaro: išvažiavus į kelią Židikai - Pikeliai maždaug 1 km. už Lūšės geležinkelio (Pikelių kryptimi), Ritinės kaimo pradžioje, už sodybos, pasukti į dešinę, dvaro parko keliu pavažiavus 30 m., ties jo susikirtimu su elektros linija, paėjėti į kairę maždaug 60 m šiaurės rytų kryptimi ir tarp tankiai apaugusių medžių dešinėje bus Ritinės piliakalnis.

     Aikštelė apskrita, 22 m skersmens, iš visų pusių apjuosta pylimo. Šlaitai statūs, 5 m aukščio. Piliakalnis apleistas, šlaitai ir aikštelė apaugę lapuočiais ir krūmais. Ant aikštelės išlikę akmeniniai čia stovėjusios liuteronų koplyčios pamatai. Piliakalnis yra vėliau įkurto Ritinės dvaro parko teritorijoje.

     Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai.

 

     Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. Dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Į dvarą buvo du keliai: liepų (Liepkelis; buvo galima susiekti su Lūše) ir beržų (vedė į Pikelius – Beržkelis). Jei dvarininkai (4 ar 8 arkliais) važiuodavo į vieną pusę, tai vienu keliu, jei į kitą – kitu. Dvare buvo įrengta vasarvietė, tvenkinyje buvo salelė (išliko ir dabar), kur maudydavosi. Antroje dvaro pastato pusėje buvo akmeninė indaunė (žiemą supjaudavo nuo tvenkinio ledus, bėrė pjuvenomis ir taip net per vasarą išlaikė šviežią mėsą). Netoli dvaro buvo daug bičių avilių. Dvaro kumetynai turėjo savo pavadinimus: Pūdininkai, Cerybos, Stūriai, Leininkai, Dagiai (iš ten kumečiai eidavo dirbti į dvarą). Veikė vandens malūnas. Dvaras turėjo ir davo eigulį.

     Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.

     1925 m. dvaro žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.

      Ant Ritinės piliakalnio buvo pastatyta nedidelė 16 m ilgio ir 12 m pločio medinė evangelikų liuteronų bažnyčia,. 1936 m. ji dar buvusi gero stovio. Bažnyčioje buvo apie 50 sėdimų vietų. Joje pamaldos vykdavo keletą kartų per metus latvių kalba. Klebonas atvažiuodavo iš Latvijos. Čia buvo ir bažnyčios rūsiai, kur palaidoti senieji dvarininkai. Per Antrąjį pasaulinį karą į Lietuvą grįžus komunistų valdžiai 1944 m. spalio 13 d bažnyčia ir dvaras buvo padegti ir sudegė, mirusiųjų karstai išmėtyti.

Parengta remiantis Mažeikių krašto enciklopedija

Piliakalniai

Dapšių
Dapšių
Dapšių
Dapšių
Griežės
Griežės
Griežės
Griežės
Griežės
Renavo
Renavo
Renavo
Renavo
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Rimolių
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
Ritinės
f t g

Mums ir Jums naudinga