Ukrinų bažnyčios pastatų kompleksas 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Į šį registrą taip pat įrašyti bažnyčioje esančios skulptūros: „Šv. Petras", „Šv. Povilas", „Mykolas Arkangelas", „Angelas su knyga" ir altorius su skulptūriniu dekoru.

     Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Pilsudskiams priklausė Žemalės dvaras. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo koncenkruotas, t.y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir Bukončių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.

     19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista. Nuo 1808 iki 1821 m. Ukrinų altarista buvo kun. Domininkas Varpučianskis, 1822-1841 m. - kun. Martynas Ruika. 1841-1842 m. caro valdžia atėmė bažnytines žemes. Ukrinų bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija, o po 1853 m. Ukrinai priskirti naujai įsteigtai Židikų parapijai. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939).

     Bažnyčia liaudies architektūros formų, medinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Įrengti 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra dviaukštė varpinė (apatinis aukštas mūrinis, viršutinis – medinis), kapinės.

Šaltinis: Mažeikių krašto enciklopedija

f t g

GAMTA

gamta

KŪRĖJAI

KŪREJAI

Mums ir Jums naudinga

BAŽNYČIOS

Bažnyčios